Raudonosios jūros konfliktas didina taršos rodiklius

Raudonosios jūros krizė smarkiai paveikė pasaulinį jūrų transportą, priversdama laivus aplenkti Sueco kanalą ir plaukti aplink Afrikos Gerosios Vilties kyšulį. Tokie pakeitimai ženkliai ilgesniems maršrutams padidino laivybos sąnaudas ir anglies dvideginio išmetimą. Pavyzdžiui, tanklaiviai sunaudoja apie 200 tūkst. papildomų barelių degalų kasdien, o bendras išmetamųjų teršalų kiekis pasaulio jūrų transporte gali padidėti iki 4,5 proc.

„Trafigura“ ekspertų vertinimais, įskaičiavus ir kitus laivus, šis degalų suvartojimas gali siekti dar papildomus 500 tūkst. barelių per dieną. Toks teršalų kiekio padidėjimas tiesiogiai veikia kovą su klimato kaita.

Ką siūlo spręsti problemą?

„Trafigura“ įmonė pateikė kelis būdus, kaip mažinti teršalų kiekį, kuris atsirado dėl ilgesnių maršrutų:

1. Naudoti biodegalus – aplinkai draugiškesnė alternatyva tradiciniams degalams.
2. Efektyvesni sprendimai laivų korpusui – korpusų dangų atnaujinimas, nuolatinis laivų sraigtų ir korpusų valymas gali sumažinti teršalų kiekį iki 10 proc.
3. Greitį mažinanti strategija – sumažinus laivų greitį 10 proc., teršalų kiekis gali sumažėti iki 19 proc.
4. Skaitmenizacija – maršrutų optimizavimas naudojant skaitmeninius sprendimus gali padėti efektyviau naudoti degalus ir sumažinti išlaidas.

Šie pasiūlymai gali prisidėti prie pasaulinės pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį jūrų transporte, tačiau dabartinė Raudonosios jūros krizė rodo, kad geopolitiniai konfliktai gali turėti didelę įtaką aplinkosauginiams tikslams. Laivyba, kaip vienas iš svarbiausių pasaulinės ekonomikos sektorių, turi prisiimti atsakomybę už savo poveikį klimatui, o įmonės privalo nuolat ieškoti sprendimų, kad šis poveikis būtų kuo mažesnis.

Konflikto tęstinumas Raudonosios jūros regione taip pat reikalauja didesnio dėmesio iš tarptautinės bendruomenės, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas ir kartu laikomasi aplinkosaugos tikslų.