Klaipėdos uostas ir Jurbarkas plės krovinių uostą prie Nemuno

Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir Jurbarko savivaldybė pradėjo bendrą projektą, kuriuo siekiama vystyti upinį krovinių uostą prie Nemuno. Šis projektas skatins krovinių gabenimą Nemuno upe ir mažins transporto srautus keliuose.

Krovinių plėtra vandens keliais

Pastaraisiais metais krovinių gabenimas Nemuno upe ėmė sparčiai vystytis. Investicijos į infrastruktūrą skatina tolesnį plėtojimąsi, o upinio krovinių uosto plėtra Jurbarke, prie Nemuno, yra vienas iš sprendimų, leidžiančių pasiekti šiuos tikslus. „Krovinių gabenimas Nemuno upe vystosi vis sparčiau. Pastaraisiais metais atliktos investicijos skatina galvoti, kaip laivybą upėmis įveiklinti dar labiau“, – rašoma Klaipėdos uosto direkcijos pranešime. Šis projektas, tikimasi, bus svarbus regioninės ekonomikos vystymuisi.

Pirmoji grūdų barža

Rugpjūčio mėnesį į Klaipėdos uostą atplaukė pirmoji barža su lietuviškais grūdais, kurie buvo plukdomi eksportui Nemunu. Uosto direkcija planuoja, kad šie reisai taps reguliarūs, o tai leis sumažinti transporto srautus keliuose ir Klaipėdos mieste.

Skaičiuojama, kad viena barža gali gabenti tiek krovinių, kiek įprastai perveža nuo 40 iki 54 sunkvežimių. Pirmoji kelionė užtruko apie 16 valandų, tačiau tikimasi, kad ateityje kelionės laikas sumažės iki 13 valandų, įskaitant ir nakties plaukiojimą.

Ateities plėtros galimybės

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas nurodo, kad planuojama dar labiau išplėsti vandens transporto galimybes. „Ateityje būtų galima išplėsti vandens kelią iki Jonavos, taip sudarant galimybes gabenti trąšų krovinius iš „Achemos“ į Klaipėdos uostą“, – sakė jis. Latakas taip pat priminė, kad Nemunu jau buvo bandoma gabenti įvairius krovinius, tokius kaip žvyras ir negabaritiniai kroviniai, tačiau iki šiol šie reisai buvo ne reguliarūs.

Ekonominė nauda ir aplinkosauga

Šis projektas ne tik padės plėtoti krovinių pervežimą vandens keliais, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų. Krovinių gabenimas baržomis leis sumažinti transporto srautą keliuose, kas sumažins CO₂ emisijas ir logistikos kaštus. Kartu šis projektas sustiprins Jurbarko ekonominę zoną, suteikdamas regionui naujų galimybių plėtrai.

Tikimasi, kad naujasis upinis uostas taps svarbia regionine infrastruktūra, skatinančia tiek vietinę, tiek tarptautinę prekybą ir prisidedant prie tvaraus transporto vystymo.